Kai pirmą kartą išgirdau apie Lauksnos festivalį, pagalvojau – koks dar festivalis toje kaimiškoj vietovėj? Bet kai patekau ten prieš kelerius metus, supratau, kad kartais pačios geriausios patirtys laukia ten, kur jų visai nesitiki. Lauksnos festivalis tapo vienu iš tų renginių, į kurį grįžtu kasmet, ir ne be reikalo.
Šis festivalis turi kažką tokio autentiško, ko neberasi didžiuosiuose komerciniuose renginiuose. Čia muzika susipina su gamta, o žmonės dar neprarado tos nuoširdžios bendruomenės dvasios. Bet kad tikrai gerai pasiruoštum ir išspaudtum maksimumą iš šio savaitgalio, reikia žinoti keletą gudrybių.
Apgyvendinimo strategijos: nuo palapinės iki jaukių sodybų
Pirmasis klausimas, kuris kyla planuojant kelionę – kur nakvoti? Lauksnos apylinkėse turim keletą variantų, ir kiekvienas turi savo pliusų bei minusų.
Kempingas prie festivalio teritorijos – tai klasikinis pasirinkimas. Už 15-20 eurų už naktį gauni vietą palapinei, prieigą prie tualetų ir dušų. Pliusas akivaizdus – esi čia pat, galėsi grįžti į palapinę bet kada, o ryte nepraleisi nei vieno įdomaus pasirodymo. Minusas – miego kokybė. Muzika gali griežti iki vėlaus vakaro, o ryte anksti prasideda judėjimas.
Aš asmeniškai rekomenduoju ieškoti apgyvendinimo kaimuose aplinkui. Yra keletas puikių sodybų 5-10 km spinduliu nuo festivalio vietos. „Ąžuolyno sodyba” Rukuižių kaime – mano absoliučiai mėgstamiausia. Šeimininkė Aldona ne tik paruošia skanų pusryčių stalą, bet ir gali papasakoti apie vietines legendas. Kaina – apie 35-40 eurų už kambarį dviem.
Dar viena puiki vieta – „Prie ežerėlio” sodyba Žeimių kaime. Čia galėsi ne tik gerai išsimiegoti, bet ir ryte mesti meškerę ar tiesiog pasėdėti prie vandens su kava. Ypač rekomenduoju tiems, kurie nori kiek atsitraukti nuo festivalio šurmulio.
Transporto galvosūkis: kaip patogiai nuvykti ir judėti
Su transportu Lauksnoje reikia būti kūrybingam. Viešasis transportas čia veikia, bet ne taip intensyviai kaip didmiesčiuose. Jei važiuoji iš Vilniaus, tiesioginio autobuso nebus – teks keisti Utenoje. Kelionė užtruks apie 3 valandas, bet kainuos tik 8-12 eurų.
Mano patarimas – organizuokitės grupėmis ir važiuokite automobiliu. Keturi žmonės automobilyje išeis pigiau nei viešuoju transportu, o dar turėsite laisvę judėti kaip norite. Tik nepamirškite, kad festivalio metu vietinės gatvės būna užkimštos, todėl geriau atvykti penktadienio popietę, o ne šeštadienio rytą.
Dar vienas variantas, kurį atradau pernai – dviračiai. Jei apsistojate sodyboje 5-10 km atstumu, dviratis tampa puikiu sprendimu. Keliai geri, gamta graži, o važiuojant galima atrasti tokių vietų, kurių automobiliu nepasieksi. Daugelis sodybų turi dviračių nuomos paslaugas.
Festivalis iš vidaus: ką būtina žinoti
Lauksnos festivalis nėra tas renginys, kur reikia bėgioti nuo scenos iki scenos. Čia viskas vyksta ramiau, organiškai. Pagrindinė scena paprastai veikia nuo 14 val. šeštadienį iki 2 val. sekmadienio rytą. Bet tikrosios perliukai dažnai vyksta mažesnėse scenose ar net visai neoficialiose vietose.
Būtinai atkreipkite dėmesį į akustinę sceną prie ežerėlio. Ten dažnai būna intymiausių pasirodymų, o saulėlydžio metu atmosfera tiesiog magiškai. Pernai ten klausiausi vienos grupės iš Latvijos – jie net nebuvo oficialios programos dalis, bet tai buvo vienas geriausių koncertų per visą savaitgalį.
Dar vienas patarimas – nepamirškite maisto zonos. Vietiniai ūkininkai čia parduoda savo produkciją, o keletas maisto tiekėjų siūlo tikrai skanių dalykų. Ypač rekomenduoju Jono kepintus bulvinius blynelius – jis stovi prie pagrindinės scenos, visada galima atpažinti iš ilgiausios eilės.
Paslėptos perliukos apylinkėse
Štai čia prasideda tikroji magija. Lauksnos apylinkės slepia tokių vietų, apie kurias net vietiniai ne visi žino. Per kelis metus tyrinėdamas šį regioną, atradau keletą tikrų brangakmenių.
Slaptas paplūdimys prie Aiseto ežero – tai mano absoliučiai mėgstamiausia vieta. Nuo festivalio teritorijos reikia eiti apie 2 km miško taku (pradžia prie senosios koplyčios). Čia galima maudytis kristalo skaidrume vandenyje, o jei pasiseks, pamatyti bebrus. Geriausia eiti ankstų rytą ar vakare prieš saulėlydį.
Dar viena nuostabi vieta – senas malūnas prie Lauksnos upelio. Jis stovi apie 3 km į šiaurę nuo festivalio vietos. Pastatas apleistas, bet labai atmosferiškas. Aplinkui auga laukinės uogos, o vasarą čia galima rasti tikrų grybų lobynų. Tik būkite atsargūs – grindys malūne ne visur tvirtos.
Jei esate fotografijos mėgėjai, būtinai apsilankykite senajame kapinaitėse už Rukuižių kaimo. Ten stovi XIX a. antkapiai su unikaliais ornamentais. Vieta truputį mistinė, bet labai graži, ypač rūko rytą.
Praktiniai patarimai išgyvenimui
Dabar apie tuos dalykus, kuriuos sužinojau per klaidų ir patirties bagažą. Apsirūpinkite repelentais – uodai čia tikrai aktyvūs, ypač vakare prie vandens telkinių. Aš visada pasiimi ir krem nuo uodų, ir specialų purškiklį palapinei.
Dėl drabužių – pasiimkite šiltesnių dalykų nei atrodo reikalinga. Naktys gali būti vėsios net ir vasarą, o jei apsistojate prie ežero, drėgmė tikrai jausis. Gera striukė ar megztinis tikrai pravers.
Pinigų klausimas – pasiimkite grynųjų. Ne visi pardavėjai priima korteles, o artimiausias bankomatas yra Utenos mieste. Maždaug 100-150 eurų grynais turėtų pakakti maistui ir smulkiems pirkiniams.
Labai svarbu – išsikraukite offline žemėlapius į telefoną. Mobilusis ryšys čia kartais paleidžia, o GPS be interneto vis tiek veiks. Google Maps leidžia išsaugoti žemėlapius neprisijungus.
Maisto ir gėrimų strategija
Nors festivalyje yra maisto tiekėjų, kainos gali kąsti, o pasirinkimas ribotas. Mano strategija – dalį maisto atsivežti, dalį pirkti vietoje. Pusryčiams ir užkandžiams puikiai tinka duona, sūris, dešra – klasika, bet veikia.
Jei apsistojate sodyboje, dažnai šeimininkai gali paruošti pusryčius ar net vakarienę. Aldona iš „Ąžuolyno sodybos” daro tokius blynų su grietine ir uogienė, kad norisi likti dar vienai nakčiai.
Dėl gėrimų – vandens būtinai pasiimkite daugiau nei atrodo reikalinga. Šokant ir švenčiant organizmas greitai dehidratuoja, o festivalyje vanduo gali kainuoti brangiai. Aš visada pasiimi 5 litrų butelį ir mažesnius buteliukus nešiotis.
Alkoholio klausimas – oficialiai festivalyje galima įsinešti tik tam tikrą kiekį, bet kontrolė paprastai ne per griežčiausia. Tik elkitės atsakingai ir nepamirškite, kad grįžti į apgyvendinimo vietą gali tekti pėsčiomis ar dviračiu.
Kai muzika nutyla, o prisiminimai lieka
Po kelių metų lankymosi Lauksnos festivalyje supratau, kad čia svarbu ne tik muzika. Tai vieta, kur galima atsitraukti nuo miesto šurmulio, pajusti tikrą bendruomenės dvasią ir atrasti Lietuvos kampelių, kurių kitaip niekada nebūtum pamatęs.
Mano patarimas – neplanuokite per daug. Palikite vietos spontaniškumui. Geriausios akimirkos dažnai atsitinka tada, kai jų visai nesitiki. Gal sutiksite žmogų, kuris parodys slaptą taką į gražiausią saulėlydžio vietą. O gal tiesiog sėdėsite prie laužo su nepažįstamaisiais ir suprasite, kad tai ir yra ta tikroji festivalio dvasia.
Ir dar vienas dalykas – būtinai grįžkite kitais metais. Lauksnos festivalis yra vienas iš tų renginių, kurie atsiskleidžia tik per kelias patirtis. Kiekvienais metais atrasite kažką naujo, o pažįstami veidai taps draugais, su kuriais norėsis susitikti ir po festivalio.
