Kas slepiasi po paslaptingu aubruksizmo pavadinimu?
Kai Tomas pirmą kartą išgirdo diagnozę „aubruksizmas”, jis tik gūžtelėjo pečiais. „Maniau, kad tai kažkoks retas, egzotiškas sutrikimas, apie kurį niekas nieko nežino,” – prisimena 42 metų vilnietis, kuris dantis griežė daugiau nei dešimtmetį. Tačiau aubruksizmas – nei retas, nei egzotiškas. Odontologai teigia, kad šis sutrikimas kamuoja maždaug 10-15% suaugusiųjų, o kai kurie tyrimai rodo, kad skaičiai gali būti dar didesni.
Aubruksizmas – tai nesąmoningas dantų griežimas arba sukandimas, dažniausiai pasireiškiantis miego metu, tačiau galintis varginti ir dienos metu. Šis sutrikimas ne tik kenkia dantims, bet ir sukelia įvairius nemalonius simptomus: nuo žandikaulio skausmo iki nuolatinio galvos skausmo ar net migrenos priepuolių.
„Problema ta, kad dauguma žmonių nė nežino, jog jie griežia dantimis,” – aiškina burnos chirurgas Marius Paulikas. „Dažnai pirmasis, kuris pastebi problemą, būna partneris, girdintis nemalonų dantų griežimo garsą naktį, arba odontologas, matantis dantų nusidėvėjimo požymius.”
Modernaus gyvenimo pasekmė ar evoliucinis reliktas?
Kodėl mes griežiame dantimis? Atsakymas nėra paprastas. Mokslininkai ir gydytojai išskiria keletą pagrindinių aubruksizmo priežasčių, tačiau dažniausiai tai būna kompleksinis reiškinys.
„Stresas yra vienas pagrindinių kaltininkų,” – teigia psichologė Vaida Lukošienė. Ji pastebi, kad pastaraisiais metais, ypač po pandemijos, pacientų, besiskundžiančių aubruksizmu, skaičius išaugo. „Neapibrėžtumas, nuolatinis informacijos srautas, darbo ir asmeninio gyvenimo ribų išnykimas – visa tai didina įtampą, kuri naktį gali pasireikšti dantų griežimu.”
Tačiau ne vien psichologiniai veiksniai lemia šį sutrikimą. Neurologas Tadas Rinkevičius pabrėžia, kad aubruksizmas gali būti susijęs su centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimais, miego apnėja ar netgi tam tikrais vaistais.
„Įdomu tai, kad kai kurie evoliucionistai mano, jog dantų griežimas galėjo būti naudinga adaptacija mūsų protėviams – taip jie galėjo nušlifuoti aštrius dantų kampus po kieto maisto valgymo,” – priduria jis. Šiandien, kai maistas yra minkštesnis, ši funkcija tapo nebereikalinga, tačiau mechanizmas išliko.
Kaip atpažinti nematomą priešą?
Vilnietė Indrė ilgai negalėjo suprasti, kodėl ji nuolat jaučiasi pavargusi, nors, atrodytų, miega pakankamai. „Rytais pabusdavau su skaudančiu žandikauliu, kartais net galva skaudėdavo. Maniau, kad tai tiesiog prastas miegas ar netinkama pagalvė,” – pasakoja ji. Tik apsilankiusi pas odontologą dėl įskilusio danties, ji sužinojo apie aubruksizmą.
Kaip atpažinti šį klastingą sutrikimą? Odontologė Gintarė Karpavičienė išskiria pagrindinius požymius:
„Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į dantų būklę – nusidėvėjimas, mikroįtrūkimai ar net lūžiai gali signalizuoti apie aubruksizmą. Taip pat dažni simptomai yra rytinis žandikaulio skausmas, smilkinių ar ausų srities diskomfortas, dantų jautrumas.”
Kitas svarbus ženklas – smilkininių-žandikaulio sąnario sutrikimai. Šis sąnarys jungia apatinį žandikaulį su kaukole, ir nuolatinis dantų griežimas gali sukelti jo uždegimą ar net deformaciją. Tuomet atsiranda skausmas kramtant, žiovuojant ar tiesiog kalbant.
„Jei pastebite, kad ryte pabudę jaučiate, lyg būtumėte dalyvavę žandikaulio treniruotėje, verta pasikonsultuoti su specialistu,” – pataria G. Karpavičienė.
Kovos strategija: nuo kasdienių įpročių iki profesionalios pagalbos
Gera žinia ta, kad aubruksizmą galima kontroliuoti ir gydyti. Tačiau efektyviausia strategija dažniausiai apima kompleksinį požiūrį.
„Pirmas žingsnis – sąmoningumas,” – pabrėžia psichologė V. Lukošienė. „Daugelis pacientų net nesuvokia, kad jie griežia dantimis, todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno signalus ir atpažinti įtampos momentus dienos metu.”
Ji rekomenduoja paprastą pratimą: dienos metu kas valandą patikrinti, ar jūsų žandikaulis atsipalaidavęs. Jei pastebite, kad laikote sukąstus dantis, sąmoningai atpalaiduokite žandikaulį – tegul apatinis ir viršutinis dantų lankai būna atskirti, o liežuvis lengvai liečia gomurio priekį.
Odontologai dažnai rekomenduoja naktines kapas – specialius įtvarėlius, kurie apsaugo dantis nuo nusidėvėjimo ir sumažina žandikaulio raumenų įtampą. „Kapa nėra gydymas, ji tik apsaugo nuo pasekmių,” – paaiškina burnos chirurgas M. Paulikas. „Tačiau tai labai svarbi priemonė, nes ji padeda išvengti rimtų dantų pažeidimų.”
Fizioterapeutė Lina Balčiūnaitė siūlo paprastus, bet efektyvius pratimus žandikaulio raumenims atpalaiduoti:
„Pamėginkite švelniai masažuoti smilkinius ir žandikaulio sritis. Taip pat naudinga daryti žandikaulio atvėrimo ir uždarymo pratimus, bet be jėgos – tiesiog lėti, kontroliuojami judesiai, kurie padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis.”
Gyvenimo būdo pokyčiai, kurie gali padėti
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas Rolandas Pletkus pabrėžia, kad aubruksizmo gydymas neapsiriboja vien medicininėmis priemonėmis. „Mūsų gyvenimo būdas turi didžiulę įtaką šio sutrikimo intensyvumui,” – teigia jis.
Štai keletas jo rekomendacijų:
1. Peržiūrėkite savo miego higieną. Reguliarus miego režimas, tinkama miegamojo aplinka ir atsisakymas elektroninių prietaisų likus valandai iki miego gali pagerinti miego kokybę ir sumažinti dantų griežimą.
2. Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, ypač prieš miegą. Šios medžiagos gali pabloginti miego kokybę ir sustiprinti aubruksizmą.
3. Reguliariai mankštinkitės. Fizinis aktyvumas padeda sumažinti stresą ir įtampą, o tai savo ruožtu gali sumažinti dantų griežimą.
4. Išmokite atsipalaidavimo technikų. Meditacija, gilaus kvėpavimo pratimai ar progresyvi raumenų relaksacija gali padėti sumažinti bendrą organizmo įtampą.
„Pastebėjau, kad kai pradėjau reguliariai medituoti ir daryti jogą, dantų griežimas sumažėjo,” – dalijasi patirtimi Tomas. „Mano odontologas net pakomentavo, kad kapa mažiau nusidėvi.”
Alternatyvūs metodai: nuo akupunktūros iki botulino toksino
Kai tradiciniai metodai nepadeda, kai kurie pacientai ieško alternatyvų. Viena iš jų – akupunktūra, senovės kinų medicinos praktika, kuri, kaip teigiama, gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti stresą.
„Turime pacientų, kurie pastebi teigiamą akupunktūros poveikį,” – sako tradicinės kinų medicinos specialistė Aušra Vaitkevičienė. „Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra greitas sprendimas – dažniausiai reikalingas kursas procedūrų, o rezultatai gali skirtis priklausomai nuo individualių ypatumų.”
Kita, radikalesnė, bet kai kuriais atvejais efektyvi priemonė – botulino toksino (Botox) injekcijos į kramtymo raumenis. Šis metodas ypač naudingas tiems, kurie kenčia nuo itin intensyvaus aubruksizmo, kuriam nepadeda kitos priemonės.
„Botulino toksinas laikinai susilpnina kramtymo raumenis, todėl jie negali generuoti tiek jėgos, kad sukeltų dantų griežimą,” – aiškina veido ir žandikaulio chirurgas Viktoras Adomaitis. „Efektas trunka maždaug 3-6 mėnesius, po to procedūrą gali tekti kartoti.”
Tačiau jis pabrėžia, kad šis metodas turėtų būti taikomas tik po kruopštaus įvertinimo ir kai kitos, mažiau invazinės priemonės nepadeda.
Kai griežia vaikai: tėvų gidas
Aubruksizmas nėra vien suaugusiųjų problema – jis gana dažnai pasitaiko ir vaikų tarpe. Vaikų odontologė Eglė Žilinskienė pastebi, kad maždaug 20-30% vaikų tam tikrais gyvenimo etapais griežia dantimis.
„Skirtingai nei suaugusiųjų atveju, vaikų aubruksizmas dažnai yra laikinas ir praeina savaime,” – ramina ji. „Tačiau tai nereiškia, kad problema turėtų būti ignoruojama.”
Ji pataria tėvams atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
1. Stebėkite vaiko miego kokybę. Jei pastebite, kad vaikas neramiai miega, kalba per miegus ar griežia dantimis, pasikonsultuokite su pediatru.
2. Įvertinkite streso šaltinius. Mokyklos pradžia, egzaminai, konfliktai su bendraamžiais – visa tai gali pasireikšti dantų griežimu.
3. Sukurkite ramią atmosferą prieš miegą. Rami veikla, pavyzdžiui, knygos skaitymas ar raminanti muzika, gali padėti vaikui atsipalaiduoti.
4. Ribokite ekranų laiką prieš miegą. Mėlyna šviesa ir stimuliuojantis turinys gali pabloginti miego kokybę.
„Jei vaiko dantų griežimas yra intensyvus ir tęsiasi ilgą laiką, verta apsilankyti pas vaikų odontologą,” – pataria E. Žilinskienė. „Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama speciali kapa, pritaikyta augančiam žandikauliui.”
Atsipalaidavęs žandikaulis – ramesnis gyvenimas
Aubruksizmas – tai daugiau nei tiesiog įkyrus įprotis. Jis atspindi mūsų organizmo reakciją į šiuolaikinio gyvenimo iššūkius, stresą ir įtampą. Kaip ir daugelis sveikatos sutrikimų, jis reikalauja holistinio požiūrio – nuo medicininių intervencijų iki gyvenimo būdo pokyčių.
„Kai supratau, kad mano dantų griežimas yra tiesiogiai susijęs su tuo, kaip gyvenu, pradėjau į problemą žiūrėti kitaip,” – sako Indrė, kuri dabar jau beveik nebejaučia aubruksizmo simptomų. „Tai tapo ne tik paskata rūpintis dantimis, bet ir signalu sulėtinti tempą, peržiūrėti prioritetus.”
Galbūt paradoksalu, bet šis nemalonus sutrikimas gali tapti savotišku kompasu, nurodančiu, kad kažkas mūsų gyvenime reikalauja dėmesio ir pokyčių. Ar tai būtų pernelyg įtemptas darbo grafikas, neišspręsti konfliktai ar tiesiog negebėjimas atsipalaiduoti – aubruksizmas dažnai signalizuoja, kad metas stabtelėti ir įsiklausyti į savo kūno siunčiamus ženklus.
Taigi, jei rytais pabudate su skaudančiu žandikauliu ar pastebite, kad jūsų dantys tampa vis labiau nusidėvėję, nepamirškite – tai ne tik odontologinė problema. Tai kvietimas pažvelgti į savo gyvenimą plačiau ir, galbūt, leisti sau atsipalaiduoti – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
