Pinigai, kurie tiesiog išgaruoja
Prisimenu pokalbį su drauge Jurgita – ji dirba vidutiniškai apmokamą darbą, gyvena nuomojamame bute Vilniuje ir nuolat dejuoja, kad pinigų neužtenka. Kai paklausiau, ar žino, kur dingsta jos atlyginimas, ji tik gūžtelėjo pečiais. „Tiesiog gyvenu normalų gyvenimą,” – atsakė. Po mėnesio, kai pradėjome kartu analizuoti jos išlaidas, paaiškėjo, kad „normalus gyvenimas” reiškė 150 eurų per mėnesį kavai išsinešti, 80 eurų taksi važinėjimui ir dar 120 eurų impulsyviems pirkiniams.
Taip dažnai būna – ne didžiosios išlaidos mus pražudo, o smulkmenos, kurios kasdien prasisunkia pro pirštus. Sutaupyti 500 eurų per mėnesį skamba kaip neįmanoma misija, ypač kai atlyginimas nėra kosminis. Tačiau Lietuvoje, kur vidutinis atlyginimas į rankas siekia apie 1000-1200 eurų, tai visiškai realu. Reikia tik žinoti, kur ieškoti.
Maisto sąskaita: didžiausias taupymo potencialas
Maistas – tai sritis, kur lietuviai dažniausiai išleidžia nuo 300 iki 500 eurų per mėnesį vienam žmogui. Ir čia slypi milžiniškas taupymo potencialas, kuris nereikalauja atsisakyti skonio ar įvairovės.
Planavimas – ne nuobodus žodis, o jūsų geriausias draugas. Kiekvieną sekmadienį skiriu 30 minučių savaitės meniu sudarymui. Tai ne perfekcionistinis planas su receptais ir gramais – tiesiog sąrašas: pirmadienį vištiena su daržovėmis, antradienį makaronai su padažu, trečiadienį žuvis. Turint tokį planą, parduotuvėje neperkate to, kas pagauna akį, o tik tai, ko reikia. Mano asmeninis rezultatas? Maisto išlaidos sumažėjo nuo 400 iki 220 eurų per mėnesį. Tai 180 eurų ekonomija.
Didmeninės parduotuvės – ne tik verslui. „Maxima Bazė”, „Metro” ar „Palink” siūlo kainas, kurios kartais perpus mažesnės nei įprastose parduotuvėse. Taip, reikia pirkti didesnius kiekius, bet daug produktų puikiai laikosi šaldytuve ar šaldiklyje. Mėsa, sūris, kruopos, konservai – visa tai galima pirkti didesniais kiekiais. Jei gyveni vienas ir baiminiesi, kad nepanaudosi, susitark su draugu ar kaimynu ir pirkite kartu.
Pietūs darbe – tai ne smulkmena. Jei kasdien perki pietus už 6-8 eurus, per mėnesį tai 120-160 eurų. Namie paruošti pietūs kainuoja 2-3 eurus. Skirtumas? Apie 100 eurų per mėnesį. Ir ne, nereikia tapti kulinarijos šefu. Paprasti patiekalai – virtos kruopos su mėsa ir daržovėmis, sriubos, troškiniai – ruošiami greitai, laikosi ilgai ir yra skanūs.
Transportas: kaip važinėti pigiau
Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje automobilis dažnai yra ne būtinybė, o įprotis. Žinau žmonių, kurie vairuoja 3 kilometrus į darbą, nors galėtų nueiti per 30 minučių ar nuvažiuoti dviračiu per 10.
Viešasis transportas – neįvertinta alternatyva. Vilniuje mėnesio bilietas kainuoja apie 30 eurų. Automobilio išlaikymas – kuras, draudimas, mokesčiai, remontas – vidutiniškai 200-300 eurų per mėnesį. Jei galite atsisakyti automobilio ar bent sumažinti jo naudojimą, čia slypi 150-250 eurų ekonomija.
Dviratis – ne tik sportui. Nusipirkti gerą naudotą dviratį galima už 100-200 eurų. Jis atsipirks per mėnesį, jei juo keisis automobilį bent dalį laiko. Vilniuje ir Kaune dviračių takai vis gerėja, o klimatas leidžia važinėti bent 8 mėnesius per metus.
Bendravažiavimas ir automobilių dalijimasis. „CityBee” ar „Spark” kartais pigiau nei taksi, bet brangiau nei viešasis transportas. Tačiau jei keliaujate su kolega į tą pačią pusę, išlaidas galite dalintis. Arba naudokite šias paslaugas tik tikrai reikalingais atvejais, o ne iš patogumų.
Būstas: kaip sumažinti didžiausią išlaidų straipsnį
Nuoma ar paskolos mokėjimas dažnai sudaro 30-40% pajamų. Čia sunku taupyti radikaliai, bet galimybių yra.
Komunalinės paslaugos – ne fiksuota suma. Lietuvoje šildymo sezonas ilgas, o sąskaitos gali siekti 100-150 eurų per mėnesį. Paprastos priemonės: langų sandarinimas, termostato naudojimas, oro drėkintuvas (drėgnas oras atrodo šiltesnis) gali sumažinti šildymo išlaidas 20-30%. Tai 20-40 eurų per mėnesį.
Elektra – kiekvienas vatas svarbus. LED lemputės, energijos taupymo režimas buitinėje technikai, įpročio atjungti įkroviklius formavimas – visa tai atrodo smulku, bet per metus gali sutaupyti 50-100 eurų. Per mėnesį tai 5-10 eurų, bet kiekvienas euras svarbus.
Kambario draugas ar nuomininkas. Jei turite papildomą kambarį, jo išnuomojimas gali atnešti 150-250 eurų per mėnesį. Taip, tai reiškia mažiau privatumo, bet jei tikslas – sutaupyti, tai vienas efektyviausių būdų.
Pramogos ir laisvalaikis: džiaugtis pigiau
Čia daugelis mano, kad taupymas reiškia atsisakymą visko, kas smagu. Iš tikrųjų reiškia protingesnį pasirinkimą.
Sporto klubas – ar tikrai juo naudojatės? Jei abonementas kainuoja 40-50 eurų per mėnesį, o lankotės kartą per savaitę, kiekvienas apsilankymas kainuoja 10-12 eurų. Galbūt pigiau būtų mokėti už vienkartines treniruotes arba sportuoti lauke? Bėgimas, kalistenika, joga namuose su „YouTube” – nemokama ir veiksminga.
Kavos kultūra – brangi malonė. Kava išsinešti kainuoja 2-3 eurus. Jei perkate kasdien, per mėnesį tai 60-90 eurų. Termosas su namie paruošta kava – sprendimas, kuris per metus sutaupo apie 800 eurų. Ir ne, nereikia atsisakyti kavos – tiesiog ruoškite ją namuose.
Nemokamos pramogos Lietuvoje. Muziejai tam tikromis dienomis nemokamais, parkai, paplūdimiai, nemokamos koncertų serijos vasarą, bibliotekos su knygomis ir filmais – galimybių yra daugybė. Vilniuje „Loftas Fest”, „Sostinės dienos”, nemokamos ekskursijos – visa tai leidžia džiaugtis gyvenimu be išlaidų.
Apsipirkimas ir drabužiai: protingas vartojimas
Impulsyvūs pirkimai – viena didžiausių skylių biudžete. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai žmogus per mėnesį išleidžia 50-100 eurų dalykams, kurių iš tikrųjų nereikia.
24 valandų taisyklė. Prieš perkant bet ką, kas kainuoja daugiau nei 20 eurų, palaukite 24 valandas. Dažniausiai po paros suprasite, kad to daikto iš tikrųjų nereikia. Ši paprasta taisyklė man sutaupo apie 60-80 eurų per mėnesį.
Antrinio naudojimo prekės – ne gėda, o išmintis. „Vinted”, „Facebook Marketplace”, „Skelbiu.lt” – čia galima rasti puikios būklės drabužių, baldų, elektronikos už dešimtadalį kainos. Nusipirkau naudotą „iPhone” už 300 eurų pigiau nei naują – veikia puikiai. Drabužiai iš „Vinted” – kokybė ta pati, kaina perpus mažesnė.
Sezoniniai išpardavimai ir nuolaidos. Perkant drabužius ne sezono metu (žieminius vasarą, vasarinius žiemą) galima sutaupyti 50-70%. Kosmetika ir buitinė chemija akcijų metu – dar 20-30% ekonomija. Reikia tik planuoti iš anksto.
Finansiniai įpročiai: smulkmenos, kurios keičia viską
Kartais ne dideli sprendimai, o kasdieniai įpročiai lemia, ar sutaupysite, ar ne.
Automatinis taupymas – pirmiausia sau. Kai tik gaunu atlyginimą, automatiškai 10% pervedama į taupymo sąskaitą. Nematau tų pinigų, todėl jų neišleisiu. Per mėnesį tai 100-120 eurų, kurių net nepasigendu.
Grynųjų pinigų metodas. Kai naudojate kortelę, nesijuntate išleidžiantys pinigus. Išsiimkite savaitei grynųjų – kai matote, kaip pinigai mažėja, automatiškai tampate atsargesni. Šis metodas man sumažino impulsyvius pirkimus 40%.
Prenumeratos ir abonementai – paslėpti pinigų ėdikai. „Netflix”, „Spotify”, „Amazon Prime”, sporto klubas, žurnalai – visa tai po 5-15 eurų per mėnesį. Kartu gali sudaryti 50-80 eurų. Peržiūrėkite, kuo iš tikrųjų naudojatės, o ką mokate iš įpročio.
Banko mokesčiai ir palūkanos. Kai kurie bankai ima mokesčius už sąskaitos tvarkymą, korteles, pavedimus. Lietuvoje yra bankų, siūlančių visiškai nemokamas paslaugas. Persijungimas gali sutaupyti 5-15 eurų per mėnesį. Smulku, bet per metus tai 60-180 eurų.
Kai skaičiai virsta gyvenimu
Dabar sudėkime viską kartu. Jei pritaikytumėte visus šiuos būdus, rezultatas atrodytų taip:
Maistas: 180 eurų ekonomija
Transportas: 150 eurų ekonomija
Komunalinės paslaugos: 30 eurų ekonomija
Sporto klubas: 40 eurų ekonomija
Kava išsinešti: 70 eurų ekonomija
Impulsyvūs pirkimai: 70 eurų ekonomija
Prenumeratos: 30 eurų ekonomija
Viso: 570 eurų per mėnesį.
Žinoma, nebūtina taikyti visko. Galbūt jums sporto klubas tikrai svarbus, o automobilį naudojate darbui. Tai normalu. Bet net pasirinkus 5-7 būdus iš šio sąrašo, 500 eurų per mėnesį sutaupyti visiškai realu.
Svarbiausia suprasti: taupymas nereiškia vargo. Reiškia sąmoningumą. Reiškia žinojimą, kur jūsų pinigai keliauja ir ar ta kelionė verta. Jurgita, apie kurią minėjau pradžioje, po pusės metų sutaupė 2400 eurų. Ji nesigaili kavos su draugais, bet dabar perka ją retesniuose, bet geresniuose kavinėse. Ji vis dar keliauja, bet planuoja iš anksto ir randa pigius skrydžius. Jos gyvenimo kokybė nepablogėjo – ji tiesiog tapo sąmoningesne.
500 eurų per mėnesį – tai 6000 eurų per metus. Tai kelionė į egzotišką šalį, automobilio įmoka, pradinis kapitalas investicijoms ar saugumo pagalvė, leidžianti ramiai miegoti. Lietuvoje, kur atlyginimai nėra didžiausi, bet ir pragyvenimas ne brangiausias, šis tikslas pasiekiamas. Reikia tik pradėti – ne nuo pirmadienio, ne nuo kito mėnesio, o dabar, šiandien, nuo vieno mažo sprendimo. O tie maži sprendimai, kaip upeliai, susiję į vieną srautą, gali pakeisti visą jūsų finansinę ateitį.
