Gruodžio pradžioje, kai už lango temperatūra krenta žemiau nulio, dauguma vilniečių, kauniečių ir klaipėdiečių jau spėjo pamatyti pirmąją šildymo sezono sąskaitą. Ir, tiesą sakant, dažnam ji sukėlė nemenką šoką. Energijos kainos per pastaruosius metus šoktelėjo taip, kad senos taupymo priemonės – užsikimšti langus laikraščiais ar apsivilkti storesnę megztinę – jau nebeatrodo pakankamos.
Kalbėjausi su keliais šildymo sistemų specialistais ir daugiabučių administratoriais iš visų trijų didžiųjų miestų, ir paaiškėjo įdomus dalykas: didžioji dalis sutaupymo galimybių slypi ne brangiuose renovacijos projektuose, o paprastuose, kasdieniuose sprendimuose, kuriuos galima įgyvendinti per savaitgalį.
1. Radiatorių oro išleidimas – penkios minutės, kurios keičia viską
Jei radiatorius kaista netolygiai arba viršuje šaltas, o apačioje karštas – ten tikriausiai susikaupęs oras. Tai reiškia, kad šilumos energija tiesiog švaistoma. Specialiu raktu (jį rasite bet kurioje statybinių prekių parduotuvėje už kelis eurus) atsukite oro išleidimo varžtelį, kol pradės tekėti vanduo. Kaunietė Rasa, gyvenanti Šilainiuose, pasakojo, kad po tokio paprasto veiksmo jos buto temperatūra pakilo beveik dviem laipsniais be jokių papildomų išlaidų.
2. Termostatiniai vožtuvai – investicija, kuri atsiperka per vieną sezoną
Jei senuose radiatoriuose dar nėra termostatinių vožtuvų, verta juos įsigyti. Kaina – nuo 15 iki 30 eurų už vienetą, o galimybė reguliuoti temperatūrą kiekviename kambaryje atskirai leidžia nešildyti tų patalpų, kuriose retai būnate. Miegamajame, pavyzdžiui, dauguma specialistų rekomenduoja laikyti 18 laipsnių – šiluma svečių kambaryje ar virtuvėje gali likti aukštesnė.
3. Langų ir durų sandarinimas – ten, kur šiluma bėga nepastebimai
Vilniaus senamiestyje ar Kauno tarpukario namuose gyvenantiems žmonėms ši problema ypač aktuali. Senos medinės durys ir langai dažnai turi plyšius, per kuriuos šalčio oras patenka į vidų nepastebimai. Sandarinimo juostelės kainuoja vos kelis eurus, o jų poveikis – akivaizdus jau per pirmąją šaltą savaitę. Verta patikrinti ir tarpus tarp palangės ir sienos – ten dažnai užmirštama.
4. Uždangos ir žaliuzės – ne tik estetika
Naktį nuleistos storos užuolaidos gali sumažinti šilumos nuostolius per langus iki 10 procentų. Dieną, kai saulė šviečia, verta jas atitraukti – natūrali saulės šiluma taip pat prisideda prie šildymo. Paprasta, bet dažnai pamirštama taisyklė.
5. Radiatorių aplinka – laisvė šilumai sklisti
Jei prie radiatoriaus stovi sofa, spinta ar tiesiog sukrauta daiktų krūva, šiluma tiesiog neišsisklaido po kambarį taip, kaip turėtų. Klaipėdietis inžinierius Tomas, dirbantis šilumos tiekimo srityje, sako, kad tai viena dažniausiai pamirštamų klaidų – žmonės investuoja į brangią įrangą, bet neleidžia jai veikti efektyviai vien dėl baldų išdėstymo.
6. Bendro naudojimo patalpų šildymo peržiūra
Daugiabučiuose didelė dalis sąskaitos susidaro dėl laiptinių ir rūsių šildymo. Verta pasidomėti, ar jūsų namo bendrija ar administratorius jau įgyvendino energijos taupymo priemones – pavyzdžiui, ar laiptinės durys sandarios, ar rūsyje neprastovi šildomas vanduo be reikalo. Kartais pakanka vieno bendrijos susirinkimo, kad būtų priimtas sprendimas, kuris sumažina visų gyventojų sąskaitas.
7. Šilumos punkto reguliavimas – dažnai pamirštas, bet svarbiausias žingsnis
Daugelyje daugiabučių šilumos punktas reguliuoja, kiek šilumos patenka į visą namą priklausomai nuo lauko temperatūros. Jei šis reguliavimas atliktas netiksliai arba seniai nekoreguotas, namas gali būti šildomas per intensyviai net ir šiltesnėmis dienomis. Verta kreiptis į administratorių ir paprašyti patikrinti nustatymus – tai nemokama paslauga, bet gali sutaupyti nemažai pinigų per visą sezoną.
Ką daryti su šia informacija dabar, o ne pavasarį
Lengviausia klaida, kurią daro dauguma – nusprendžia imtis veiksmų kovą, kai šildymo sezonas jau baigiasi. Tikroji nauda gaunama tada, kai šie žingsniai atliekami dabar, gruodžio ar sausio mėnesį, kol šalčiai dar tik prasideda. Nereikia visko daryti iš karto – užtenka pradėti nuo radiatorių oro išleidimo šią savaitę, o kitą patikrinti langų sandarumą. Mažais žingsneliais, bet nuosekliai, žiemos sąskaita gali sumažėti pastebimai, nereikalaujant nei didelių investicijų, nei radikalių gyvenimo būdo pokyčių. Kartais didžiausias taupymas slypi ne technologijose, o paprasčiausiame dėmesyje savo namams.
