Prisimenu savo pirmąją bėgimo apavo pirkimo patirtį – nuėjau į parduotuvę, paėmiau gražiausius kedus su ryškiausiu dizainu ir laimingas išbėgau treniruotis. Po savaitės skaudėjo keliai, po dviejų – kulnai. Tik tada supratau, kad bėgimo bateliai nėra apie estetiką, o apie tai, kaip tavo pėda apsiima su žeme.
Kodėl pėdos tipas iš tikrųjų svarbus
Skamba kaip marketingo triukas, bet ne. Kiekvienas iš mūsų bėgdami užminame pėdą skirtingai – vieni labiau į vidų (tai vadinasi pronacija), kiti tiesiai, treti šiek tiek į išorę. Jei apavas neatitinka tavo natūralaus judesio, kūnas kompensuoja kitur – keliuose, klubuose, nugaroje. Ir tada atsiranda skausmai, kurie neturi nieko bendra su bėgimu per se, o su netinkamu batu.
Kaip pasitikrinti savo pėdos tipą namuose
Nereikia jokių brangių tyrimų. Paimk seną laikraštį ar popieriaus lapą, sudrėkink pėdą ir stok ant lapo. Pažiūrėk į atspaudą:
- Jei matosi visa pėda, be jokio „tuščio” vidurio – tikėtina, turi plokščią pėdą (žemą arką). Tokie žmonės dažniau pronuoja per stipriai.
- Jei atspaudas parodo tik nedidelį lanką iš vidinės pusės – tavo pėda normali, vidutinio aukščio arka. Tai laimingiausia kategorija, nes tinka daugiausiai modelių.
- Jei atspaudas primena pusmėnulį, vos susisiekiantį per pado vidurį – turi aukštą arką. Tokia pėda dažniausiai per mažai pronuoja, ir tada reikia daugiau amortizacijos.
Aišku, šitas testas nėra 100% mokslinis, bet duoda gerą pradinę nuovoką. Jei norisi tikslumo, sporto parduotuvėse (bent geresnėse) dažnai yra specialistų, kurie analizuoja bėgimą ant bėgtakio ir pasako tavo pronacijos tipą profesionaliai.
Ką rinktis kiekvienam tipui
Plokščiapėdiams (per stipri pronacija): reikia batų su stabilizacija – jie vadinami „stability” arba „support” kategorijoje. Šitie modeliai turi sustandintą vidinę dalį pado, kuri neleidžia pėdai per stipriai kristi į vidų. Nesirink minimalistinių, „barefoot” tipo batų – tavo pėdai reikia paramos, ne laisvės.
Normaliai arkai: čia tau atviras kelias – tinka daugybė „neutral” kategorijos modelių. Gali orientuotis daugiau į amortizaciją, svorį, komfortą, nes struktūrinė parama nėra tokia kritinė.
Aukštai arkai (nedostatočna pronacija): reikia daugiau minkštumo ir amortizacijos, mažiau struktūros. Šie bateliai dažnai žymimi „cushion” arba „neutral cushioned”. Jų tikslas – sugerti smūgį, nes tavo pėda pati per mažai to daro natūraliai.
Dažna klaida, kurią daro beveik visi pradedantieji
Perka apavą per mažą arba tikslaus dydžio, kaip įprastiems batams. Bėgant pėda šiek tiek plečiasi ir „keliauja” į priekį, todėl reikia palikti maždaug pusę–vieną numerio dydžio laisvės priekyje. Jei pirštai remiasi į priekinę dalį – garantuotai pajusi nagų problemas po pirmo ilgesnio bėgimo. Patikimiausia – matuotis vakare, kai pėda būna šiek tiek patinusi nuo dienos aktyvumo, taip imituoji realias bėgimo sąlygas.
Kiek kainuoja klaida ir kiek kainuoja tiesa
Geras bėgimo apavas nebūtinai brangus, bet ir per pigus retai būna tinkamas. Kainos diapazonas 60-100 eurų dažniausiai apima solidžius pasirinkimus visiems pėdos tipams. Brangesni modeliai (150+) turi papildomas technologijas, geresnes medžiagas, ilgesnį tarnavimo laiką, bet pradedančiajam dažnai užtenka vidutinės kategorijos.
Vietoj taškelio – pora minčių kelionei
Jei ir liktų tik viena mintis iš šito teksto – tegul būna ši: apavas turi tarnauti tavo pėdai, ne atvirkščiai. Nereikia prisitaikyti prie gražaus modelio, reikia rasti tą, kuris tinka konkrečiai tavo judesio biomechanikai. Testas su drėgnu popieriumi užtruks penkias minutes, o gali išgelbėti nuo mėnesių skausmų ir nusivylimo bėgimu bendrai.
Ir paskutinis dalykas – batai dėvisi. Vidutiniškai po 600-800 kilometrų amortizacija praranda savo savybes, net jei paviršutiniškai batas atrodo kaip naujas. Tad jei jauti, kad kojos po bėgimų pradeda skaudėti be aiškios priežasties, pirmiausia patikrink, kada pirkai tuos bėgimo batelius – galbūt jie tiesiog „pasenę” ir laikas atsisveikinti.
